Aprašymas

Igno Oginskio rūmų pastatų kompleksas

Oginskių rūmai, sudarą didžiąją dalį stambaus Vilniaus senamiesčio kvartalo dabartiniame savo pavidale atsirado XVIII a. Tai – du pastatai, stovintys Arklių ir Rūdninkų gatvių išklotinėse. Vidiniame kieme XIX a. pirmojoje pusėje buvo įterptas trečias pastatas, šiandien formuojantis galinę abiejų kiemų kraštinę – pastatytas jis suardė buvusį itin didelį kiemą. Arklių g. XVIII pradžioje statyti rūmai dabartinę išvaizdą įgijo 1768 metais –  matomą klasicistinį pastato fasadą braižė architektas Jonas Hautingas. Miestuose projektuojamos rezidencijos būdavo kur kas labiau priklausomos nuo egzistavusio gatvių tinklo bei aplinkinio užstatymo. Čia klasicistinė rūmų simetrija kontrastuoja su pagal gatvės padėtimi išlenktu jų fasadu. Matome pakankamai charakteringą miesto rūmų architektūros kompoziciją – antrajame aukšte langai didesni ir akcentuojami stambiais sandrikais, o vidurinė fasado dalis – ištraukta. Charakteringa ir tai, kad ši yra dekoratyviausia – antrojo aukšto sandrikai čia trikampiai, o po masyviu apvadu juostu trikampiu frontonu matome ornamentuotą frizo juostą.

Igno Oginskio iniciatyva 1768-1771 m. prie Rūdninkų gatvės buvę pastatai buvo sujungti ir praplėsti į vientisą rūmų pastatą. Manoma, kad pastatą projektavo Tomas Ruselis, kuris šiandien labiau prisimenamas kaip barokinės Šumsko bažnyčios autorius. Barokas pasireiškia ir Oginskio rūmų fasaduose, kur persipina jau su klasicistinėmis formomis. Fasadus vertikaliai skaido kiekviename aukšte atskirtos plokštumos įlenktais kampais, kurias papildo taip pat apipavidalintos nedidelės plokštumos  išdėstytos po langais. Visi šie elementai išskiriami kita spalva. Įgilintą pastato centrinę dalį, kurioje įrengta įvaža į kiemą, akcentuoja užapvalinti kampai, kuriuos supančias mentes viršuje apjungia laužytų formų antablementas. Pastate yra ir nuo praeivio besislepiančių įdomių elementų – pirmajame kiemo fasado aukšte matome arkadą, o viduje galime išvysti klasicistinius skliautus.

Informacija