Aprašymas

Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių kompleksas

Dabartinės Gelvonų bažnyčios statybas iniciavo grafai Plaiteriai, kuriems tuomet priklausė vietos dvaras. Jų ir parapijiečių lėšomis pagal architekto Aleksejaus Polozovo projektą tarp 1895 ir 1897 m. išdygo nauja mūrinė šventovė, kuri vyskupo buvo konsekruota 1907 m.  Neobarokinis, dviejų tarpsnių pagrindinis fasadas kiek primena ankstyvojo baroko laikotarpio itališkąsias šventoves – ir vis tik, čia taip pat juntamas ir iš klasicizmo perimtas griežtumas. Priekinis fasadas kiek apgauna žvelgiantįjį – šis suponuoja už viršutinio tarpsnio slypinčią bazilikinės erdvės centrinę navą, tačiau už jo matome halinį tūrį, o viduje randame tik vieną navą. Nors žemokas tūris būtų būdingas klasicizmo ir neoklasicizmo laikotarpio stačiakampėms, vienanavėms bažnyčioms, tačiau bažnyčią vis tik kerta transeptas, o gale matome trisienę apsidę. Šnekant apie medžiagiškumą, matome dar iš romantizmo laikotarpio perimtą tendenciją panaudoti plytų ir akmens mūro sintezę – jeigu pagrindiniai elementai sumūryti iš plytų, tai plokštumos užpildytos akmenų mūru; įdomu, kad juo užpildyti ir transepto fasadų frontonai. Į šventorių vedą pagrindiniai vartai architektūriniu atžvilgiu gan kuklūs, tačiau bažnyčią šie pratęsia medžagų panaudojimu: čia taip pat derinamas plytų ir akmenų mūras. Vidaus erdvės apipavidalinime dominuoja neobarokas: ypatingai tai ryšku žvelgiant į tris šventovės altorius. Būdingas ir vidaus erdvės spalvinis sprendimas bei priderintas tapybinis dekoras, kuris, tiesa, atsirado jau XX a. viduryje.

Greta šventovės – anksčiau, 1842 m. statyta neoklasicistinių formų koplyčia, pastatyta Stepono pliaterio iniciatyva. Tiesa, architektūrinės formos čia gerokai supaprastintos: pagrindinis akcentas portikas – keturios kolonos laiko stambų, trikampį frontoną. Prie šio pastato vėliau buvo priblokuotas jau neogotikinių formų zakristijos priestatėlis, su ryškiai išreikštomis langų bei durų nišomis, esančiose smailiaarkių sąramų formuojamose nišose. Čia panaudotas ir kitas gotikoje neretai naudotas motyvas – apvalios nišelės. Tiesa, stambus karnizas, kampiniai piliastrai ir frontonėlis su neogotika turi mažai ką bendro ir priestatėlį verčia eklektišku. Kitapus šventoriaus esanti Pliaterių-Žabų mauzoliejinė koplyčia labai panašių formų į pirmosios koplyčios priestatą –  pastarasis, greičiausiai atsirado tuo pat metu kaip ir laidojimo koplyčia – XIX a. šeštąjame dešimtmetyje. Tiesa, čia su architektūrinėmis formomis eksperimentuojama kur kas daugiau ir galime įžvelgti tiek neogotiką, tiek neobaroką, tiek ir neoklasicizmą.

Informacija

360° Virtualus turas