Description

Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios statinių kompleksas

Anykščių dangoskyroje nuo 1909 m. dominuoja du raudonplyčiai bokštai – tai aukščiausia Lietuvoje Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, kurios vertikalės siekia net 79 metrus. Šventosios upės krante naująją bažnyčią suprojektavo anuometinis Kauno gubernijos architektas Nikolajus Andrejevas. Pastarojo kūrybinis palikimas – pakankamai platus, tačiau šiandien jis daugiausiai prisimenamas dėl suprojektuotų neogotikos formų šventovių. Tokia ir Anykščių bažnyčia,  tačiau čia beveik nėra daugumoje kitų architekto kurtų maldos namų architektūroje matomų romantizmo neogotikai būdingų bruožų. Įdomu, kad kurį laiką bažnyčia buvo likusi kur kas žemesnė – I-ojo pasaulinio karo neramumai buvo nusinešę viršutines bokštų dalis. Pastatą atkuriant po 1928 m. jo vidų nusiaubusio gaisro, buvo atstatytos ir smailės.

Bazilikinės šventovės bokštai ištraukti į priekį, o jų stačiakampes apatines dalis kraštuose prilaiko veržlūs, pakopomis kylantys kontraforsai, kurių sudvejinimas suteikia šiems kita vertus masyviems tarpsniams veržlumo – viršuje jie „perauga“ į vientisus pinaklius. Jų supami aštuonsieniai bokštų segmentai savo kontrastuojančia forma bei tinkama proporcija bažnyčią paverčia itin grakščia. Vertikalumo šventovei suteikia ir gausiai pagrindiniame fasade naudojamos aukštos, siauros nišos, varijuojančios nuo iš pirmo žvilgsnio, regis, nepastebimų, įkomponuotų kontraforsų tarpsniuose iki aiškiai suvokiamų frontonus skaidančiųjų; itin aukštos bei siauros ir bokštų angos. Lietuvos neogotikai gan įprastų formų portalą šonuose supa du aukšti dekoratyviniai kontraforsai, kuriuose esančios nišos tinkuotos baltai – toks sprendimas panaudotas ir apatinėje bokštų kontraforsų pakopoje bei vieno iš fasado tarpsnių arkatūroje.

Didžiajame fasado tarpsnyje įkomponuoti trys smailiaarkiai langai su gotikiniu skaidymu, kurių vidurinis platesnis, atitinkąs pagrindinio įėjimo arkos plotį. Identiški mažesniesiems langams atsikartoja ir atitinkamuose bokštų tarpsniuose. Šoniniuose fasaduose taip pat galime sutikti sudvejintus kontraforsus, kurie kartu su jau matyto skaidymo langais sudaro ritmą tiek šoninėse, tiek ir centrinės navų sienose.

Įdomiu bei retu sprendimu galime laikyti kiek nuo gotikinių idėjų nutolstantį navų skaidymo apipavidalinimą – piliorius juosia korintinio orderio puskolonių grupės, kurių centrinės navos pusėje išdėstytosios yra dvigubai aukštesnės už šoninėse navose bei piliorių šonuose esančias. Ir vis tik, jos remia gotikai būdingus smailiaarkes sąramas bei kryžminius skliautus. Nedidelis, tačiau žavus akcentas – gotikinės arkatūros, įkomponuotos po centrinę navą apšviečiančiais langais. Žvelgiant kompleksiškai, svarbūs ir prie bažnyčios architektūros atitaikyti, tačiau kuklūs visi šventoriaus vartai bei tvora. Vartus supa dvišlaičiu stogu dengiami stulpai, kuriuose įkomponuotos smailiaarkės nišos – panašūs, tačiau žemesni bei kuklesni ir tvoros stulpeliai. Iš šventoriaus  pusės šie slepia netikėtumą – jie tarnauja ir kaip koplytėlės, kuriose XX a. devintajame dešimtmetyje buvo įkomponuotos Rimanto Idzelio kurtos medinės kryžiaus kelio skulptūros.

Detail

360° Virtual Tour